Konkūrinė aikštė

Atsivedžiau Lesarok į milžiniška ir naują konkūrine aikštę. Margina baikščiai žengia žingsnį po žingsnio vis primindama man kojas. -Na, dar nėra Guodos tai galim pavaikščioti,- tariau ir kartus su kumele nuleidau gero 120cm. lygiegretes iki 50 cm. panašaus aukščio ir statmenėle bei kelis klavišiukus. -Kaip pirmai dienai užteks,- tariau ir nuėjusi į aikštės vidurį daviau kumelei laisvesnį kordą ir paraginau pirmyn didesniu ratu. Tai keliaudamos laukėme ateinančios Guodos.

Atėjau su Holtekkers'iuku ir įėjome į aikštę aš bijodama kaip arklys reguos žingiau pirmą žingsnį žirgas atrodė drąsiau negu aš. Susisukai pavadį ir ėmėme vaikščioti.

-Sveika,- vos tik pamačiusi atžygiuojančią Guodą riktelėjau kartu ir pabaidydama Lesarok. -Kaip Holt'is? Nebaisus?- pirmu taikiniu paklausiau pas ją ir paraginau botagu kumelę risčia. Išsivertusi galvą tarsi briedis ji lengva ristute suka rata po rato.

Atsakau Hornai.:
- Labukas Horna. Holt'is? Baisoka kaip pirmam kartui, bet treniruotei aš pasiruošusi.

- Okė. Tai smagu. Šiandien truputuka peršoksim, o dabar parisčiuok iki 10 minučių ir padirbėk. Jis mėgėjes atsipūsti. Tada tau vėliau bus žiauriai sunku,- įspėjau ją ir sustabdžiau Lesarok. Leidau kelias minutėles jai pailsėti ir stebiu kaip dirba Guoda.

Na paklausiau Hornos patarinno ir pradėjau riščiuoti. Riščia man pasirodė stipra tad aš jo neraginau daugiau. Praėjo nedaug laiko ir jis man pradėjo bėkti kaip sakė Horna - atsipūtęs. Padariau perėjimą į žingsį. Staigiau pradėjau spausti blaužda ir juodis pradėjo man vėl riščiuoti. Susukau voltą ir toliau riščiuoju. Pradėjau platinti riščią. Jis tikrai pradėjo dirbti. Aš tai tikrai pajutau. Paglosčiau Holt'o kaklą ir pradėjau trumpinti riščią. Susukau voltą ir pakeičiau kryptį. pradėjau mankštinti Holt'o galvą. Pradėjau ją lenkti į išorinę pusę. Tada jį paraginau ir nuleidau Holt'o galvą. Na štai baigiau riščia.

-Liuks,- pagyriau Guodą ir prisitraukiau Lesarok'e prie savęs. Persegiau kordą į kitą pusę ir vėl paraginau atsipūtusią kumelę risičia. - Gerai, dabar kelk zovadą tuo pačiu principu. Truputį pazovaduok iš vienos ir iš kitos kojų,- pasakiau užduotį jai ir paaktyvinau baltakartę.

Atkeliavome kartu į aikštę su V.I.P' e. Kumelaitė įdėmiai apžiūrinėja kiekvieną kampą. Įėjome vidun. Apsidairiau. -Na, dar Guodos nėra,- garsiai tariau ir pasitrumpinusi pavadį kiek daugiau paraginau blauzda pirmyn. Pirštais ir šprunto gabaliuku surinkinėju kiek palaidą kumele. Apėjome kelis ratus belaukdamos Guodos.